|
-> TU NE Dievo siųsta man buvai,
Tu tiktai pavyta pakeliui…
Ak, kiek žemėj žydėjo gėlių
Ir kaip jūrą drugeliais tad puošė laivai!..
[Daugiau…]
O VIEŠPATIE, koks vakaras, koks nerimas,
Koks sielvartas mane apėmęs!
Toli balti laivai liūliavo mariomis –
Balti, kaip baltos chrizantemos.
[Daugiau…]
KARTAIS man liūdna, Jėzau Kristau,
Kad nusidėjau Tau ir mylimai Irinai…
Kada nors, žinoma, lyg lapas rudenį nukrisiu,
O liks tik žodžiai šie šalti kaip mėta pipirinė.
[Daugiau…]
ANTAI tenai ant vakaro raudono
Vaidenasi man Kristus dyvinai:
Tos rankos, kojos, tas atvertas šonas,
Tie erškėčiuoti smilkiniai,
[Daugiau…]
-> VAKARO toks asketiškas vaizdas.
Liūdna ir gera, Dieve mano!
Aplink saulę Pranciškaus žaizdos,
Alyvos trenkia “l’origan’u”.
[Daugiau…]
AŠ PRAŠIAU tik vieno, vieno tik tikėjimo!
Tokios žalios pievos ir rimti šilai…
Nuo nusileidimo iki užtekėjimo
Tu jau netikėjimo ledu apšalai.
Aš prašiau tik vieno, vieno tik tikėjimo!
[Daugiau…]
TAI SLANKIOJAU tada šešėliu pievoj…
Gėlėse ašarų! primint kartu!
Ir klausiau aš gėlių: – Kur pasidėjo Dievas?
Kur pasidėjai tu?
[Daugiau…]
“Bernardai, ko čia atėjai?” paklausė žemė, ,
,Bernardai, ko čia atėjai?” dangus paklausė.
– Į žilą samaną pasižiūrėt, kol nesutemę,
ir Viešpaties didžiuos dienos darbuos paliaupsint.
[Daugiau…]
1. Aš siųsiu Rožių lietų …
Bus daug nuo Viešpaties nutolusių vaikų
ir daugelis Betliejaus mažą kūdikį užmirš,
daug netikės, ir daug tikės, bijodami pasisakyt “tikiu”,
ir, kaip uoloj pasėtas kviečio grūdas, mirs.
[Daugiau…]
-> 1. Alvernos vienuolyno maldininkai
– O salutaris Hostia, o ryto Saule,
o amžinų dienų šviesi versmė,
Tau pasimelst aš atėjau į šį pasaulį
ir pasidžiaugt tava žiedų žeme.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai