|
-> Mūsų žemė jauna dar.
Bus ir pas mus Eldorado.
Aldorijo adrijo ada.
[Daugiau…]
O, Perkūne, nors kartą skelk į tuos,
kurie nuolat šaukia: ,,mes žūstame“.
Tu išnaikink tuos, kurie, sotūs būdami, [Daugiau…]
moteris iš Breigelio paveikslo Linderio dvare
turėjo vienintelę varliagyvės akį ir sūnų
mikčių, vardu Julius Mamikė
[Daugiau…]
jie beldžias įkyriai į žmonių duris nors jiems ne visada
atidaroma
jie jau surado ir nenori kad kiti ieškotų
jie visur dalija dievo reklamas
[Daugiau…]
-> Žvaigždė, danguos užgimus, nušvito iš aukštybių
Ir dreba ten per amžius, nes uždegė ją – Dievas;
Apšviečia aukštus kalnus, tamsias girias ir pievas
Ir mirkčiodama žiba kaip diemantas gražybių.
[Daugiau…]
Tu, Aukščiausi, skaisčiausias mano meilės šaltinis!
Tave myliu, kaip myli sūnus tėvą geriausį:
O tačiau, kaip tas lapas rudeniop paskutinis,
Štai drebu, nes per teismą mane menką užklausi.
[Daugiau…]
Apsaugok, Viešpatie, nuo priešo.
Kursai patamsiais duobę knisa,
Nuo to, kursai ant kelio viešo
Purvais apdrabsto žmogų visą!
Bet aš bijau ir tų draugų,
Kuriems nelaužė nieks ragų;
Kurie per daug akyvai mano,
Kitus, ne savo ožį gano.
[Daugiau…]
Liūdesy Skapiškio gaudžia varpai
Švento Lauryno dienoj;
Gailisi draugo, jo ilgis labai
Metinėj atmintinoj.
Draugas rūdydamas guli lig šiolei,
Ežero grimzdęs dugne;
Kartais per audrą sugaudžia: „ai, broliai,
Bent atsiminkit mane!
Broliai, broliai, kaip pavydžiu,
Kuomet jūsų aidą lydžiu!
Ar dėl dangiškos garbės
Mano balsas nebskambės?“
[Daugiau…]
N’apleiski mūsų, motinėle,
Kuri Aušros n’apleidi vartų!
Mums širdys sopančios išgėlė:
Užtark, užtarus mus tiek kartų!
Taip daug gali prieš Visagalį,
Užtark vargingą mūsų šalį!
[Daugiau…]
-> Šalin, nusiminę dūsavimai skaudūs!
Jie silpnina dvasią paikai.
Ar mums kaip mergaitei raudoti nuraudus,
Nors spaudžia nelaimės, vargai?
Ne taip mūsų bočiai didvyriai kariavo,
Kai, gindami brangiąją Lietuvą savo,
Jų ėjo į kovą pulkai.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai