Numesiu paskutinę nuodėmę

Numesiu paskutinę nuodėmę,
į tyrą vandenį nusimazgosiu –
ir guodžiamas ir nebeguodžiamas
visą gyvenimą graudžiai raudosiu.

Panele Motina skaisčiausioji,
ak, kodėl aš ne žolelytė šventojo Jordano,
tada po Dievo kojomis per Krikštą augusi,
ir jos dalia ne dalia mano?

Ko aš ne anas balsas tyruose,
šaukiantis ir prišaukiantis
Jį, pagal seną testamentą mirusį,
Tą, kuris buvo nuplaktas, pagirdytas, paaukštintas?

Gal išklausys, ne ašarų ir ne kančios pasigailėdamas,
Rūpintojėlis maloningas,
kad sūnus tolimas ir užmirštas ir bėdinas
nepasiklydo ir nedingo.

Gal numečiau ne nuodėmę,
gal kalbinu kažin ką nepažįstamą, ne Kristų? –
todėl ir guodžiamas ir nebeguodžiamas
neverkti nebedrįstu.