Nelaimingi miestai

Jis gyveno pranašuos amžių amžiais gyvas.
Jis kaip mira, kaip gėlė, kaip šaka alyvos.
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida,
negirdėjai žodžio Jo, nematei Jo veido.

Jis keliavo po tautas ir po tyrus vienas,
laižė liūtės Jo rankas, sekė Jį hienos.
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida,
negirdėjai žodžio Jo, nematei Jo veido.

Išsigynė Petras Jo, išsigynė žydai,
Jis ieškojo, kurgi tu, kur nuo Jo tu klydai?
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida,
negirdėjai žodžio Jo, nematei Jo veido.

Buvo Jerike tavęs, tu, Erodiada, –
nei kagaloj, nei maldoj, nei minioj nerado.
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida,
negirdėjai žodžio Jo, nematei Jo veido.

Už Betanijos namų, už vandens Samaros,
negirdėjai Jo tyloj, Jo garbės fanfarose.
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida,
negirdėjai žodžio Jo, nematei Jo veido.

Ar po kryžium atėjai, ar po kryžium puolei?
Ne Jo yreis tu, ne Jo, žemės barkarolėj…
Vargas tau, Karazaim, vargas tau, Bethsaida
ne, ne tau stebuklai Jo ir šviesa Jo veido.