Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,
garbė už saulę, kur kas rytą teka,
ir už didybę mūs mažų širdžių.
Garbė už kalnus, kur žmogus nesiekia,
garbė už marių paslėptas gelmes,
garbė Tau, Viešpatie, kad esam niekas
prieš Tavo veidą, o prieš nieką – viskas mes!
Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur nešioju,
ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
už žemę, kur mana tauta sustojo,
už siela, gyvą tik alsavimu Tavu.
Garbė už lopšį kūdikio nekalto,
garbė už kapą laisvės milžinų,
už praeitį, sunkių skausmų sugeltą,
už ateitį – be nuodėmių senų.
Garbė Tau, Viešpatie, nuo amžių iki amžių,
garbė nuo mirštančios ir nuo gyvos tautos,
garbė – vardu Jehovos, Dzeuso ir Praamžiaus
te minios meilės maldose kartos!
Garbė už išmintį plačiuos takuos žvaigždynų,
ir už menkiausią rūbą rudenio gėlės,
už žemės viešpačių vėjelio nešamą likimą,
už tvirtą šaknį mažo daigo pakelės!
Garbė Tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie,
galingas Dieve, didis, nemarus,
garbė už giedrą tyliąją, garbė Tau už perkūną,
už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.
Garbė patrankų dundesy baisiajam,
garbė taikos palaimintam šauksme,
garbė Tau griūvančioj vergų tautų prarajoj,
garbė laisvų padangių aukštume!
Garbė Tau, Viešpatie, tegieda chorų chorai
archangelų, šventųjų, angelų!
Garbė ant auksu papuošto altoriaus,
garbė prastoj pastogėj žemės vabalų!..
(Be įvertinimo)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6,998 | 
Garbės himnas
Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,
garbė už saulę, kur kas rytą teka,
ir už didybę mūs mažų širdžių.
Garbė už kalnus, kur žmogus nesiekia,
garbė už marių paslėptas gelmes,
garbė Tau, Viešpatie, kad esam niekas
prieš Tavo veidą, o prieš nieką – viskas mes!
Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur nešioju,
ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
už žemę, kur mana tauta sustojo,
už siela, gyvą tik alsavimu Tavu.
Garbė už lopšį kūdikio nekalto,
garbė už kapą laisvės milžinų,
už praeitį, sunkių skausmų sugeltą,
už ateitį – be nuodėmių senų.
Garbė Tau, Viešpatie, nuo amžių iki amžių,
garbė nuo mirštančios ir nuo gyvos tautos,
garbė – vardu Jehovos, Dzeuso ir Praamžiaus
te minios meilės maldose kartos!
Garbė už išmintį plačiuos takuos žvaigždynų,
ir už menkiausią rūbą rudenio gėlės,
už žemės viešpačių vėjelio nešamą likimą,
už tvirtą šaknį mažo daigo pakelės!
Garbė Tau, Viešpatie, šviesi garbė tebūnie,
galingas Dieve, didis, nemarus,
garbė už giedrą tyliąją, garbė Tau už perkūną,
už mirtį mirštančią ir už gyvenimą dalinančius karus.
Garbė patrankų dundesy baisiajam,
garbė taikos palaimintam šauksme,
garbė Tau griūvančioj vergų tautų prarajoj,
garbė laisvų padangių aukštume!
Garbė Tau, Viešpatie, tegieda chorų chorai
archangelų, šventųjų, angelų!
Garbė ant auksu papuošto altoriaus,
garbė prastoj pastogėj žemės vabalų!..
A c i u , uz tai . ! ! !