Epilogas

Velnias debesį pakausto
Fioletine ugnim.
Mefistofelio ir Fausto
Dvasios eina su manim.

Faustas ieško Margaritos,
Šimtą metų jos ieškos.
Kaip kareivis miršta rytas,
Rėkia, persmeigtas šakos.

Velnio darbas padarytas,
Teka saulė tarp ragų.
Kaip papūgos mirga rytas,
Šokinėja ant šakų.

Margarita šaukia Dievą,
Bijo meilės nuodėmių.
Jis mergaitei duoda pievą,
Pilną žydinčių dėmių.