Argi ne tu

O Viešpatie, argi ne Tu tuos kedrus sodinai,
ne iš Tavų gelmių mūs upės srovę semia?
Argi ne Tavo galvą puošia, Viešpatie, kalnai,
argi ne Tu sagstai vainikais mūsų žemę?

Argi ne Tu sausus palaistai vynuogynus,
argi ne Tu giedot lakštingalą išmokei?
Argi ne Tavo Išmintį regiu žvaigždynuos,
ar vasaros džiaugsme girdžiu ne Tavo juoką?

Argi ne Tu laukų lelijoj rytą gyveni,
argi ne Tu jos žiedą tamsia naktį saugai?
Argi ne Tu kaip burtininkas sėdamas eini, –
ir mūsų mažos dienos amžių metuos auga!

O Viešpatie, argi ne Tu jaunystę dovanojai
ir potvynius, kad eitų upės iš krantų?
Danguj atėmęs rojų, žemėje sukūrei rojų
argi ne Tu?