Apreiškimas

Girdėjau balsą Viešpaties, kaip tolimą griaustinį,
ateis diena, ir vėl baisiu balsu jis žemėj griaus,
mačiau puolimą angelų, mačiau aš cherubinų,
mačiau šėtoną krintantį, kaip žaibą iš dangaus!

Girdėjau balsą Viešpaties jus klausiantį “Quo vadis?”,
ir jūs tylėjot kaip tušti pabaltinti grabai,
neprasivėrė lūpos jūsų teisintis, bežadės,
o vienąkart sutems, sutems – ir kelias pasibaigs.

– Jūs, – tars Anas, – po dešinei, jūs eikit, – tars, – po kairei,
ir niekas žemėn, ką užmiršo, pasiimt negrįš.
Ims baltus žiedus kraut ir skleist kelionėj likę gairės,
ims liūdesys džiaugsmu žydėt, kaip deimantas žėrįs.

Girdėjau balsą Viešpaties – jo niekas nesiklausė.
Ateis diena, “kur Tu buvai, kur?” milijonai klaus …
Mačiau triumfo Jo dienas, mačiau aš pjūtį gausią,
baimė apėmė mane, ir su jumis dalaus.