Linksminkimos

Linksminkimos! Linksminkimos,
Pakol jauni esma,
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenės’ma,
Kada savo žilą galvą
Jau žemyn nulenks’ma,
Ir eidami pasirėmę,
Grabui vietą rinks’ma..

Siaudžia, graudžia paukštužėliai
Gražiai čiulbėdami;
Taip linksminkimos, jaunėliai,
Dainas dainuodami.
Dabar mūsų aukso dienos,
Kaklo nieks negraužia;
Daug nerūpi, pakol vienas,
Ir vargai nespaudžia.

Prieš mus visa čion pasaulė,
Atverta ant svieto:
Kur nukaks’ma, ten atras’ma
Mes dėl savęs vietą.
Kožnas vienas mumis myli,
Ant rankų nešioja,
Kiti kvietkas ir gražybes
Mums po kojų kloja…

O jei padoriai gyvens’ma,
Kaip liep’ mūsų stonas,
Mylės mumis ponas Dievas
Ir kunig’s klebonas.
Tad – linksminkimos! Linksminkimos,
Pakol jauni esma,
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenės’ma,