Čigonai

Ten toli ošia žalia girelė,
Prie jos čigonai kuria ugnelę.
Skamba gitaros, gaudžia trimitai,
Moterys šoka, groja vyriškiai. (2×2 k.)

Oi, jūs, čigonai, iš kur atėjot,
Plačiam pasauly kur vaikštinėjot?
Kur jūsų žemė, kur tėviškėlė,
Kuri priglaustų jūs šeimynėlę?

Mes atėjūnai, žemės klajūnai,
Nepriglaus mūsų nė puikūs rūmai.
Sukūrę laužą, šoksim, trepsėsim
Ir savo didį šokį pradėsim.

Taip susitarę šoksim, trepsėsim,
Klausyk, mergele, ką tau kalbėsim:
– Neieškok meilės turtingo pono,
Vilioki jautrią širdį čigono.

Čigons – bernelis, čigons – varguolis,
Čigons laimingas, čigons turtuolis!
Čigons neturi ant savęs pono,
Kur tik pažvelgsi – žemė čigono!