Gaidys ir Žemčiūgas

Gaidelis, pagal savo būdą
Krapštydamas mėšlyno krūvą,
Žemčiūgo atitiko grūdą.
,,Na, kam da tokis niekas būva? –
Tarė Gaidys,-o tik ant svieto
Yra kvailiai, ką jį už brangų laiko! [Daugiau…]

Žmogus ir Angis

– Seniai jau mane noras ima
Pamest tarp mudviejų nesutikimą.
Mat šiandien jau manęs nė saugotis nereikia.
Nuo šiosios valandos aš tik prie gero linkus,
Širdis visiems tik gerą teikia. [Daugiau…]

Apvynys

Darže išaugęs apvynėlis
Aplinkui smaigą vyniotis pradėjo,
O netoli stovėjo
Jaunutis aržuolėlis. [Daugiau…]

Kiaulė po Ąržuolu

Po aržuolu sykį degloji begėdė
Nukritusių gilių taip daug prisiėdė,
Kad kniubo ant vietos ir užkrankė garsiai. [Daugiau…]

Vilkas ir Ėriukas

Ėriuks, ištroškęs sykį vieną,
Nubėgo gerti pas upelį,
O plynia atnešė tą dieną
Ten pilkąjį vilkelį. [Daugiau…]

Lapė ir Asilas

- Iš kur eini, galvočiau mūs ilgausi? –
Sutikus asilą, laputė klausė.
,,Ugi, kūmute, pargrįžtu nuo liūto.
Na, tu man šitaip iš narsaus ir drūto
Pavirsk į tokį nieką suvis menką! [Daugiau…]

Vilkas ir Katinas

Iš girios vilkas greit į kaimą bėgo –
Ne į svečius, tik gyvastį ganydams,
Nes kailį savo palydėt nemėgo,
Taigi jau rietė kaip tik įmanydams. [Daugiau…]

Zerkolas ir Bezdžionė

Bezdžionė, zerkole pamačiusi save,
Stukt mešką su alkūne, atsikreipti liepia:
,,Žiūrėki, tai da snukis! Kad tave!
Tai susiraukia, tai vėl išsišiepia… [Daugiau…]

Apuokas ir Asilas

Per girią ėjo asilas apspangęs:
Į didį kelią buvo išsirangęs.
Sutemus pr’eina baisų tankumyną –
Na, ir paklydo, sakant tiesą gryną. [Daugiau…]

Vilkas ir Lapė

Laputė, vištienos pririetus
Ir tiek palikus, kad antri būt pietūs,
Po kupeta užsnūdo valandėlę menką.
Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka. [Daugiau…]