|
-> Dyžė Žuvelis asfaltu
pro mėlynus griežčių laukus,
galvodamas apie mergaitę,
džiaustančią puodus ant kėglių –
lanksčią lyg katę.
[Daugiau…]
Medžiais tikėk,
savim vandeny atspindėta,
tikėk.
[Daugiau…]
Rytą,
patekant saulei,
mirė boružė.
Ją vežė iškeltą aukštai
stikliniame laše.
[Daugiau…]
Kur, tu, Kukuti, dabar –
po mirties?
Eini kur nors perlytas,
palinkęs prieš vėją –
lyg eitum į kalną,
net šunes
tavęs neaploja.
[Daugiau…]
-> Severiutė esu nuo Užpalių, kur gelžkelis suka į pietus,
kur bėgiais ėjau aš basa,
kaip nėščia iš namų išvarytą skalbėja…
Lyg paskutinei –
prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos,
už nugaros, man negirdint,
kalbėjot,
kalbėjot,
kalbėjot…
[Daugiau…]
Rado Onulė prie tako
raudoną siūlą
iš vaikiškos kojinės,
o gal iš vaivorykštės?
Atsisėdo ant kupsto,
ir pagailo Onulei to siūlo,
ir iš gailumo –
apsiverkė.
[Daugiau…]
Buvo gražiai nupaišytos langinės
ir išrašyti žirgai.
Tekėjo mergaitė – kaip rytą
pateka saulė.
[Daugiau…]
Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja,
žvengia
ir spardo į ausų būgnelius.
[Daugiau…]
Suspaustas iš visų pusių,
Kukutis smagiai sau galvoja:
– Koks tai yra patogumas –
važiuoji, ir niekam nerūpi,
kodėl tu važiuoji,
nors galbūt
esi ką nors negražiai prišnekėjęs,
įžeidęs savo kaimyną
ar važiuoji ką nors apgauti.
[Daugiau…]
-> Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
raudonos, kad pravirkt gali, –
rasa ten laša nuo lelijų –
kaip dalgio ašmenys – gaili.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai