|
Šuo didei smarkus, vadinams Krizo Didgalvis,
Pas liūtus bylinėdams kartą avį apskundė.
Tikt baisu girdėt, koks tai neprietelius buvo.
Su visais šunimis kaimynų vaidą vis kėlė:
Dieną ir naktį jisai bėginėdavo lygiai padūkęs,
0 kad ne kitaip, tai tikt guiniodavo žvirblius.
[Daugiau…]
Aužuols, ans šakots didpilvis, ore stovėdams,
Su žaibais ir vėtroms daug jau buvo kariavęs,
0 besipešdams dar visados lažybą laimėjęs.
Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiavos.
[Daugiau…]
Vilks, ansai visiems pažįstams jėgėrė girių,
Kurs kytriai pagiriais medžiodams krūmuose slapos
Ir tarp kaimenių daug pečenkų greitai padaro,
Tas mėsininks vienąkart išalkęs bėgo iš krūmų;
Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis vogti iššoko
Ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo,
Ale dar ne ožka, bet dar ožkatė ji buvo.
[Daugiau…]
-> Rudikis kartą slaptoms į turgų bėgo medžioti.
Bet tas glūpas daikts, niekados ant turgaus nebuvęs,
Mislijo, kad tada dovanai tavorą parduoda
Ir taip jau šunis visus meilingai penėja.
[Daugiau…]
Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena
Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,
Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,
Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,
Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė į svodbą.
[Daugiau…]
Lapė ant laukų medžiodama gandrą sutiko.
„Sveiks, – tarė, – miels brolau! Ką veikia tavo pačiutė?
Kūdikiai tavo taip jau ką veikia savo lizdelyj?
O ir tu ką veiki, ar sveiks, ar drūts dar medžioji?
Bet nedyvyk man, brolau, jau barti reikėtų.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai