|
-> Aušta, aušta. Saulė teka,
Puošia žydris žemės taką,
Ir kvapusis vėjas dvelkia –
Mus diena į darbą telkia
Ligi vakaro maldos –
Taip, kaip buvo visados…
[Daugiau…]
Spėriai, spėriai sravi upė,
Ir klajoklis iria, iria –
Jis tik mena, jam tik rūpi,
Ką toliau likimas skyrė…
[Daugiau…]
Pilna, pilna naktis žvaigždžių!
Jų tylią psalmę aš girdžiu –
Ji neapsakoma žodžiu…
[Daugiau…]
Kaip vaiduoklis šampa žemė.
Skurdžios pušys tyli…
Vakarinis rūkas semia
Mano tamsią pilį…
[Daugiau…]
-> Stebėk, kaip jūroj vilnys siaubia, kyla
Ir veržias, sraujos, iš pilnio į pilnį,
Prie žemės slenksčio, į pakrantės tylą –
Ir tu, klajokli, vien kartoji vilnį!
[Daugiau…]
Šios pakalnės vytis Badas –
Senas kerdžius, amžių vadas…
Liesos lūpos jo – nežadas –
Amžius dėvimą jo skraistę
Amžių ašaros aplaistė…
[Daugiau…]
Visa, kas išaušo kaip svajonės gyvos
Ar kaip džiaugsmo liepsnos, lakios ir vėlyvos
Rūtos ir žibutės, ir margi jurginiai –
Visa tu, nelabas likime, pamynei…
[Daugiau…]
Neverk, kad siauras šios pakalnės ratas,
Kad žemės širdys ilgisi ir kali,
Kaip aklas vergas, amžino nematąs
Ar jau išskleidęs jam seikėtą dalį…
[Daugiau…]
Stok! Jau sklinda išnaktų migla –
Stojo žemės tyrulių tyla…
Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies…
[Daugiau…]
-> Motina žeme, kryžiais nustatyta,
Įžiebė amžiai amžiams tavo rytą.
Amžių pusnynus tvėrei tu, žiemkente,
Kai tavo pilį amžių vargas rentė…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai