|
-> Nubundu aš vieną šaltą žiemą, –
Lyg į veidrodį, žvelgiu į rytą, –
O po visą baltą mano kiemą
Aukso spindulėlių pribarstyta.
[Daugiau…]
Kurgi jūs pradingot?
Kas dabar jus gano?
Kur jūs, stebuklingi,
Iš vaikystės mano?
[Daugiau…]
O eilėraštis – jis tartum laivas,
Uoste paliktas, baltas ir liūdnas,
Jis gyvena, kada tu skaitai jį,
Neskaitai – jo tarytum nebūna.
[Daugiau…]
Šis eilėraštis bus paskutinis –
Neberašysiu daugiau –
Užgeso kūrybos ugnelė krūtinėj,
Veltui įpūst ją bandžiau.
[Daugiau…]
-> Mano tėvelis buvo kalvelis,
Kalė jis tin vis ir tin…
Mena vinelės: kalė tėvelis
Už save ir už tą vaikiną.
[Daugiau…]
Balandis buvo. Bulvės dirvon ėjo,
Kastuvai šaunūs rausė ten daržus.
Staiga atjojo į laukus Rugsėjis –
Jis buvo į Balandį panašus.
[Daugiau…]
Mielas broli, pasakyki:
– Kas yra tas bolševikas?
Kas kada jį pasodino
Lietuvoj Tėvynėj?
[Daugiau…]
Gal regiu iš tolo, gal tiktai sapnuoju…
Kaip sugirgžda vartai Pasakos senos.
Žvengia baltas žirgas, ir skalikai loja
Ten, už horizonto, už baltos dienos.
[Daugiau…]
Atėjau pas Mūriką,
Nes nebuvo eit pas ką,
Niekas laiko neturėjo –
Laikas į Pietus išėjo.
[Daugiau…]
-> Dangus, it kalėjimo sienos…
Ūžia, lyg vieškeliai, vėjas…
Kaip šluotą, apžergusi dieną,
Pūga, tartum ragana, skrieja…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai