Puslapis iš vasaros knygos

Kas tenai prie marių vandenų
Vienas anei pjauna, anei sėja?..-
Pamirštas rugpjūčio traukinių
Pasiklydęs Vėjas vaikštinėja.
[Daugiau…]

Vakaras su lietumi

Ko į langą beldiesi, Lietau,
Ko klajoji po šlapią sodelį? –
Eikš į vidų, užkursim ugnelę,
Tokį vakarą šalta gal tau?
[Daugiau…]

Tik vėjo gūsis

Kaip knygelė – toks spalvotas rytas!
O rytoj gal tokio nebebus…
Kaip akimirksnį pagauti šitą? –
Nepagausi niekad vėjo gūsio…
[Daugiau…]

Musė

Sienoj tarytum vinis
Tavo kūnelis sustingęs…
Kam tu išvis gyveni?
Kam tu esi reikalinga?
[Daugiau…]

Mirtis

Gimė kartu su manim,
Ir negaliu jos išimt –
Užkaboriuos mano kūno
Giliai pasislėpusi tūno.
[Daugiau…]

Lygintuvas ir kelnės

Lygintuvas lygino kelnes,
Net paraudęs iš piktumo, nes
Jam per prastos, matot, kelnės margos –
Šaukia: – Ne tokiam aš gimęs darbui!
[Daugiau…]

Vagis

Jis panašus į durų raktą,
Į kirminą, į pilką pelę…
Jis išlenda bežvaigždę naktį
Iš urvo, iš tamsaus plyšelio.
[Daugiau…]

Toli nuo paukščių

…Ir kada vieną rytą jis sunkiai susirgo Žila Senatve,
Ir suprato, jog jau niekada neskraidys,
Niekada neskraidys,
Niekada…
Sugalvojo tada jis numirti.
Ir pradėjo jis mirti, kai rytmečio paukščiai giedojo,
Kai skleidėsi gėlės,
Upeliai tolyn pasileido,
Čiauškėdami ryto niekus…
O leidžiantis saulei, jau buvo beveik nebegyvas…
Ir visko tada jam pagailo:
Kojelių bėgimo,
Rankelių nešimo,
Akelių švietimo,
Širdelės plakimo…
Ir šitaip jisai atsiduso:
[Daugiau…]

Kas užvis geriausia

Danguje ganiau aš baltus žirgus,
Žemėje ieškojau, ko nebūna.
Vasaros man kūlė baltus žirnius,
Ogi žiemos vežė į malūnus.
[Daugiau…]

Svečiuose pas Žibutę

Aplankysim šįryt mes Žibutę,
Kanarėlių žydinčią sesutę,
Mažą didelio Dangaus dukrelę,
Kur viena parimus prie upelio.
[Daugiau…]