->
Nusibrozdindamas alkūnes,
Neieškodamas, kur šviesiau,
Aš – vidurnakčio juodas kurmis –
Savo žemę vis vien knisau.
[Daugiau…]
|
||||||
-> Nusibrozdindamas alkūnes, Gulėsiu po lempom kažin kokioj salėj tuščioj. Draugai nueina – ir bedugnėn krinta. Tamsybių sodo prastas vardas. -> Gal jau mirsim? O gal dar ne… Juodas angelas saugo kapus. Einu namo. Prie kelio akmenys žiba. Budeli, paskolink man kirvį, Pažįstamos akys. Ir lūpos. Ir smakras. |
||||||
© 2024 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai