|
-> O SKAISTI ir tyra, lyg prašilusį ledą
Prasigraužus linksma vandenėlio srovė,
Įsilieja širdin ir, atgavusi žadą,
Vieversėlio giesme virpuliuoja erdvėj,
[Daugiau…]
UŽEINA ilgesys, kaip viesulas į mišką,
Ir blaškos, draskosi baisus;
Nei baltos bangos, putų šmėklomis ištiškę,
Nusilpęs graibstos debesų…
[Daugiau…]
TU ATEINI galop, mano sesuo! Tai ką gi –
Pašelk, pasiausk mano svajonių pelenuos!
Jau nebaisi man tavo atšiauri viešnagė,
Ir be manęs šilai ir marios mėlynuos…
[Daugiau…]
TARTUM perlų narai, kurie neria į mirtį,
Į akląsias gelmes, iš jėgų išmušti
Ir visai nukamuoti, išnirę tušti,
Atsikvėpusys leidžias į gelmę įnirtę
[Daugiau…]
-> ANT KALNO šilas, nei žalia šventovė,
Jaugusi rausvom kolonom į žemes,
Pamynęs žemės laimę nepastovią
Niūniuoja sau lakias ir nuostabias giesmes.
[Daugiau…]
ĮKOPSI tu sniegais apsvaigusion viršūnėn –
Giliai, giliai, tarpekliuose, kriokliai kvatos
Ir gailiai vėjai staugs nei pasimetę šunes,
Bet ten kiti kalnai akiratį užstos…
[Daugiau…]
UŽ VAKARO pravirusių varinių vartų,
Apgobus sunkų purpurą ant išdidžių pečių,
Skaisčioji saulė galvą nuovargio nusverta
Nuneš liepsnojančiu porfiro vieškeliu plačiu
[Daugiau…]
O KAI VISI atstums ir kai akmens
Nebeturėsi prisiglaust, tada prabilsi
Traškiu griausmu, pavasario vandens
Čiurlenimu, ir džiūgaut su arais pakilsi…
[Daugiau…]
IŠSIŽADĖS tėvai, tauta išspjaus,
Draugai ir mylima apleis – pravirksi vienas,
Ir niekas nesupras, ir niekas neužjaus,
Kai eisi vienišas į klaidžią mėnesieną,
[Daugiau…]
-> VIS GRĮŽTU pas tave, kop gi, o mylima,
Besugrįšiu nūnai, tiltus sudeginęs
Ir laivus paskandinęs,
Niekieno nebelaukiamas?
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai