|
-> NIŪRI, pajuodusi velėna
Žaliomis adatomis kiūto,
Pašlaitėje žibutė mėlyna
Ir upeliuko perlai kruta.
[Daugiau…]
AŠ NIEKAD nemačiau tiek kraujo suplūdusio
Nei žaizdoje, nei vakare prieš lietų,
Kaip neįteiktos rožės skruostuose ir lūpose,
Taip, rodos, imtų mano gėlą ir jai išlietų!
[Daugiau…]
TAU – agato naktis, tau – fontano perlus
Ir rasas, ir žvaigždes, kur nukrinta.
Liūdi eglė rami, lūžta žodžiai perpus –
Ne naktis, o klaikus labirintas.
[Daugiau…]
DEBESYS gula, gula –
Juodi, sunkūs debesys.
Aš gėriau laimės sulą
Tavo rankų kabėse.
[Daugiau…]
-> PRABĖGDAVO vėjas, tik dulkes pakėlęs,
Praeidavo žmonės, lyg sutemų dvasios –
Man tuščia ir ilgu alėjoj…
[Daugiau…]
IR ATSKRIDO, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan –
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito…
Užkukavo, užraudojo gegutėlė [Daugiau…]
AŠ TAU atidaviau
Savo jaunystės šukę.
Sakei, kad diena dieną vydavo,
Kaip laivas vėtroj atitrūkęs…
[Daugiau…]
JAUNYSTĘ žaliąją užnuodino
Ne smakras, akys, ne plaukai,
O šilas mėlynom anodijom,
Malonia šypsena laukai.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai