|
-> APŠERKŠNIJĘS beržas stovi,
Šliejas prie tvoros,
Lyg nusvirusiom rankovėm
Sielvarte Pierrot.
[Daugiau…]
TU NEMATEI, kaip vakaras pravirko tąsyk,
Kaip galvas nulenkė ramunės,
Kaip vortinkliuos pakibo karoliukais rasos,
Kaip buvo ten ramu…
[Daugiau…]
ABU, abudu prislėgtu rutinos…
Didžiulio voro užspęstam tinkle
Drugeliai blaškosi, o žydi linas
Mėlyne vaiskia, atkaklia…
[Daugiau…]
TĄ VAKARĄ ištvino upės,
Tą vakarą krantuos netilpo,
O saulė užmarin be rūpesčio
Nuėjo aukso tiltu.
[Daugiau…]
-> TAI VAKARAS, tai mariose prigesęs,
Tai slibinas, užčiaupęs degančius nasrus,
O kasa žemę nekantrus Pegasas
Ir kremta žalvario žąslus…
[Daugiau…]
AUKŠTAM kalne ąžuolo pilis.
Bokštų bokštai aukštam kalne.
O karalius ten vilyčią
Į pat širdį taiko elniui.
[Daugiau…]
VĖTRA nešė burę, nešė burę jūromis –
Kaip drugelį blaškė viesulas pagavęs…
Ar tau, mano miela, ar, neatsižiūrima,
Andai mano žodžiai meile nealsavo?!
[Daugiau…]
PRAŽYDO akys, nei obelys gegužy,
O buvo saulėta diena.
Solveiga! atsklenda pašliūžom
Pusnynais tiesiai į mane!
[Daugiau…]
TEN VORTINKLIŲ šilkinės gijos,
Ten vakaras – žaizda, ten kraujas alma,
O saulėj tvyro aštrūs kalavijai –
Septyni sopuliai, septynios psalmės!
[Daugiau…]
-> KO JŪS, atminimai, šitą naktį keliatės,
Ko jūs, pakaruokliai, kylat iš kapų?
Trupučiukas ilgesio, senų žodžių keletas,
Praeitis pakvipus jazminų kvapu…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai