Kumečio vaikas

Pro aprūkusį, drumzliną langą
tu svyruojantį medį ir purviną kelią matai.
Kartais pakeli veidą į dangų:
vėjo genami, lekia skliautais debesų skutai.
[Daugiau…]

Didelis medis prie turgaus aikštės

Mane čia žmonės pasodino. Kažkada: seniai.
Prie šios dulkėtos turgaus aikštės.
Dabar aš didelis. Ir jų, šitų žmonių, namai
po mano šakomis tokie maži ir baikštūs:
jie prisidengę pūvančiais pilkais stogais,
drumstom langų akim nedrįsta į mane pažvelgti.
[Daugiau…]

Poeto vizija

Jo didelis šešėlis driekias per kalnynus,
ir palaidi plaukai plevena audroje…
Jis eina. Kaip sunkus griaustinio
dundėjimas jo eisena.
[Daugiau…]

Broliui

Šią naktį aš jaučiu – jis iš namų išeina:
– o rudenio audra ir lietūs plakas į stiklus –
jis šlitinėja gatvėmis, apglėbęs rankom veidą,
ir verkia. Aš žinau. Ir jam kalbu:
[Daugiau…]

Saulės daina

Palaukime saulėtekio… Dabar šalta naktis
mums stingdo kraują; aš girdžiu, kaip tamsoje
pavargusiai ir dusliai mūsų širdys plaka.
Šitam mieste mes svetimi, mes palikti
tamsioj pastogėj klausomės, kaip mūsų kraujuje
lėti nuodai lėtai ir sunkiai teka…
[Daugiau…]

Daina mano broliui

Mano broli. Tavo rankos pavargo,
ir akys merkiasi jau, ir mano daina
tau miegą papuoš.
Tu ilsėsies kaip vaikas. Ir varpas
skambės ir skambės tau sapne.
Užmik ir sapnuok.
[Daugiau…]

Nerimo valandos

vakaras

Nešaukite, gatvės… Vakaro gatvės, nešaukite…
Leiskite man sapnuoti… leiskite man, vienam…
Mano sapnas, sunkus ir juodas sapnas, plaukia į čia.
Ak, nesakykite, broliai, kad tai vienuma,
kad bėgu nuo jūsų… Kaip dažnai aš nakčia
laukiu žingsnių, žodžių ir taip bijau tuštumos…
Bet šiandieną – gatvės, nešaukite: leiskit sapnuot…
[Daugiau…]

Didžioji naktis

Kai jis pravėrė pirmą kartą kūdikio akis –
dangus su žvaigždėmis jose paskendo…
Ir Jis žiūrėjo: –
kaip Motinos ir Tėvo bailios rankos
Jo kūną segė kailiais, nes naktis
buvo šalta ir didelė:
[Daugiau…]

Pranašas

Tiktai pažvelkite į jį, į šitą pranašą:
jis iškalbingom lūpom skelbia naują Dievą;
jis įdeda Jį į kiekvieno mūsų tamsią sielą,
ir vėl toks pat dulkėtas ir rūstus palieka mūsų kraštą.
[Daugiau…]

Ruduo

Tamsu ir šalta. Židiny dar plakasi silpna liepsnelė,
bet tuoj ir ji užges… Bus visiškai nyku…
Tik vėjas varstys neramias duris, ir medis
nuogom šakom daužysis į drėgnus stiklus…
Bus taip nepaprastai nyku – –
[Daugiau…]