Yra žmogus ir Dievas

Yra žmogus ir Dievas
tarp žemės ir dangaus.
Nei dulkės, nei šešėlio
už Dievo ir žmogaus.
[Daugiau…]

Gėlės miršta

Gėlės miršta. Jos numiršta. O aš ne.
Gėlės – imkit, numarinkit ir mane.
[Daugiau…]

Flavija

Flavija,
man patiko tavo tikras vardas.
Flavija,
mano dūšia atminimų žydinčiais verpetais verda.
[Daugiau…]

Eilėraštis Nidoje

Įsimylėsiu aš jūrą mėlyną,
jūrą, kaip jauną merginą
kasomis samanų žalių garankštėmis,
akimis juodo imalino.
[Daugiau…]

Daržininkas

Aš visą pavasarį mielą
gėlytes darže sodinau
ir sutemų pilna lūšnelę
visai užmiršau, užmiršau.
[Daugiau…]

Dainuotinė

Kai praeis
pro duris
vakaras tylus,
aš žinau –
nesugrįš
vakaras tylus.
[Daugiau…]

Commedia dell’arte

Tarė žmogus iš gatvės
prie mano lango vieną kartą.
Ir žodis buvo žodis –
Commedia dell’arte.
[Daugiau…]

Harakiri

Nueisiu pėsčias į Čenstakavą,
Pėsčias į šventą Vietą.
Aš vienas chamas, aš vienas nusidėjėlis,
Aš vienas juodas ant šio balto svieto.
[Daugiau…]

Buveinė iš užganų mėginimo

Aš prie ugniakuro graudaus ir šalto,
kaip Elizeumo laukų tylus šešėlis,
padaręs išvaizdą ant veido šventą ir beveik nekaltą,
kalbu maldas, į dangų nuodėmę pakėlęs.
[Daugiau…]

Aš užmigau

Aš užmigau ant marių kranto,
ant marių kranto, kaip sudužusi vilnis.
Ir vandenys tyliai kuždėjo –
koks nelaimingas jis.
[Daugiau…]