|
-> Kris ant tavo tako paskutinis lapas –
ar nelemta laimei krist su juo kartu,
ar nelemta balsui atsisaukt iš kapo:
– O dabaros, drauge, o dabaros – tu…
[Daugiau…]
Kur mano moterys, o kur apaštalai,
o kur laiveliai, kur tinklai,
kokiose giesmėse, kokiuose raštuose,
kokioj gyvenimo pekloj, –
[Daugiau…]
Aš žinau, aš žinau tavo mitą,
tavo mitą pasaulis užmirš –
Aminadabo duktė Sulamita,
be tavęs kas per amžius nemirs?
[Daugiau…]
Iš giliausių gelmių tu išeisi,
lig aukščiausio dangaus pasikelsi
aš jaučiu tavo pulso plakimą,
aš girdžiu tavo šventąjį balsą.
[Daugiau…]
-> Ir vis dažniau pavasario svajonė
linksmai į širdį pasibeldžia,
sidabro ūkanos, klajodamos po margus klonius,
su vakaro žiogeliais meldžiasi.
[Daugiau…]
Pas gryčią augo alksnių krūmas
ir senas didelis lazdynas –
strazdai, lakštingalos ir kregždės tų medelių rūmuos
giedojo jutrines, votyvas ir adynas.
[Daugiau…]
Vyturėli, nečiulbėk man visą rytą,
nebegundyk, negraudink jaunos krūtinės –
ir žmogaus nežinomoji laimė
kaip savanų žydrasai šaltinis.
[Daugiau…]
Aš pasiklydęs klaidžiojau Efratoje
ir atsigert mažos upelės neradau –
ir girių gilmenys ir laukų lygumos sausroj žaliuot priprato jau,
o aš murmėjau, ko ne duona – mano nuodėmės, ko Tavo meilė, Dieve, ne vanduo.
[Daugiau…]
Ar nebuvo tau kartais ilgu
ir liūdna, tiktai nežinia ko,
ar tas kryžius iš rūtų darželio
mūsų žodžiais tau neprašneko?
[Daugiau…]
-> Iš giesmės pavasario žilvičių,
iš bitelių dobiluos dūzgimo,
saulės veido, akių lino žiedo
nežinoma siela buvo gimus.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai