|
-> Kieno gyvenimas kaip burinis laivelis
į tolumas, į tolumas nuplauks,
o kieno eis kaip elgeta parpuolęs keliais
ir išmaldos maldavęs nepaliaus.
[Daugiau…]
Pro lapus prabėgo šaltas vėjas,
pro viršūnę, kur šešėlį meta …
Kas prabėgs greičiau neg šaltas vėjas?
Mūsų metai, mūsų metai.
[Daugiau…]
Eikit, dienos, eikit gražios, skaisčios,
eikit, dienos liūdnos ir pajuodę –
su jumis čia daug keleivių vaikščios,
veiduose jų daug mirties atrodys.
[Daugiau…]
Motina, man saulė tavo veidą mena,
vargo raukšlės šviečia kaip žvaigždžių keliai,
visą šitos žemės klaidų kelią mano
tegu švies man tavo veido spinduliai.
[Daugiau…]
-> Su tavim, aš su tavim kada svajoju,
ir svajonės daug gražesnės tos,
ties kapu ir ties obels žiedu baltuoju,
rodos, žvaigždės giedrios birtų ant kaktos…
[Daugiau…]
Ko parimai ant rimų, liūdesy žvaigždėtas,
ko išaugai iš velėnos, iš želmens,
kaip pavasario linins fijoletas,
kaip gyvenimas Galaado piemens.
[Daugiau…]
Ateina pranašas per sadukėjos girią,
o kelias ilgas ir gilyn vis eis –
o džiaukis tu, Siono dukterie, užmiršus žemės myrį,
ir veidą puošk, paleidusi kasas, ir stuomenį juodais plaukais.
[Daugiau…]
Viršum klonių, kur žydi ramunė
ir linguoja kvepėdamas kmynas,
viršum miestų, homora kur tūno,
viršum marių, kur jachtos skandinas,
[Daugiau…]
Į ryto varpinę įskrido juodas varnas,
ir ėmė bust ir keltis kryžiai ir kapai,
giesmių giedot pakilo priemiesčių tavernos
ir gaust pavasario varpai –
pavasario varpai.
[Daugiau…]
-> Aš matau tavo šviečiantį veidą
tyliame liūdesy –
kas paseks man be žodžio, be aido,
kas esi, kas esi.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai