|
-> Tau per kalnus aukščiausius perkopti,
tau iš jūrų, iš vargo išbristi,
mes nupinsim gražiausį vainiką
tau iš vėtrų ir vėjų, jaunyste.
[Daugiau…]
Po baltu nuometu baltos lelijos veidas,
praeis pavasaris, o veidas vis žydės,
ir, kaip palaukėse aukštų pagojų aidas,
liūliuos melodija jos mylinčios širdies.
[Daugiau…]
Ne pasakų tolimas kaimas
paskendo migloj pamažu –
tėviškės liūdnas atšlaimas …
O buvo ten, buvo gražu!
[Daugiau…]
Lange kamelija palenkus galvą žvalgos,
ir žiedas meldžiasi – “tylos … tylos”,
ateina vakaras kaip senas elgeta,
iš kiemo šunes jo nebeišlos.
[Daugiau…]
-> Aušra užmigs už sodo,
kaip vasara žieduos –
kas tau užmigt neduoda,
kas tau nubust neduos.
[Daugiau…]
Gaudžia pušys pagairėje vėjo
ir šviluoja sausi uogienojai…
Ko, paliegęs, palinkęs seneli,
gale lauko pas kryžių sustojai?
[Daugiau…]
Iš aukšto ąžuolo išskris benamė paukštė,
išskris nakties ir vėjo pabaidyta,
išskris jaunystė vienąnakt iš rankų,
kaip mėlynas balandis šaltą rudens rytą…
[Daugiau…]
Tavęs nebus
Ateis pavasaris, žydės žilvičiai ir klevai – tavęs nebus.
Ateis duktė, ateis sūnus, ateis kiti, kur tu buvai – tavęs nebus.
Per žydrą dangų saulė kops ir mėnuo patekės – tavęs nebus.
Kaip vandenio, kaip vandenio žmonių daug nutekės – tavęs nebus.
[Daugiau…]
Ugniavietė užgeso.
Išblėso pelenai.
O paskutinis mirštančio klajūno žodis
klajoja amžinai.
[Daugiau…]
-> Mūsų gyvenimas kaip samanė bitelė
vėlyvą vakarą į avilį parskris,
jau bus daina nutilusi, jau bus gražiai pašalę –
kaip Dievo mintys susirinksim pas duris.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai