Lietuviškam žodžiui

O mūs šventas lietuviškas žodi,
ilgą naktį vergijoj kalėjęs,
ne kaip vergas šiandien pasirodyk,
bet kaip laisvas pavasario vėjas.
[Daugiau…]

Laisvė

Aš ištiesiau šakas, kaip terebintas,
nuo Nilo žemupio lig Nemuno deltos,
sidabro žvaigždėm man ant lapų krintant
ir yniui puolant, – aš šaukiau tautas.
[Daugiau…]

Atilos sapnas

Tu sapnavai – eini per žemę plačią plačią,
toks didelis – nuo žemės lig aukštojo dangaus.
Ranka žvaigždes renki, o kojos žiedus krečia,
Ir visame kely nei paukščio, nei žmogaus.
[Daugiau…]

Pro ledus…

Ruduo toks buvo ilgas ilgas,
o kiek naktų, o kiek skaudžių!..
Alpau pavasario pasilgęs,
miriau, kaip meilė be žvaigždžių.
[Daugiau…]

Lietuvos laukai

Lietuvos laukai, ramunėm ir berželiais
ir auksinių kviečių biržėm papuošti,
jūsų kloniai lygūs, jūsų pievos žalios,
šaltinėliai jūsų skaidrūs ir šalti,
[Daugiau…]

Tėvynės gėlės

Ko liūdnos jūs, tėvynės gėlės,
ko jūs, pavasario žiedai?
Ar šaltas saulės spindulėlis,
ar ant širdies žiemos ledai?
[Daugiau…]

Dievo dvasia

Rūdija žalvaris, ir auksą metai ėda,
sidabrą apneša tuštybių pelenai,
nuo piršto pavagia safiro brangų žiedą, –
tik ji viena gyvena amžinai.
[Daugiau…]

Žemė ir žvaigždės

Tave mačiau aš eidamas per juodą girią,
tave girdėjau aš viršūnių ošime,
tave radau kaip, ežero leliją tyrą,
tave jaučiau tyliai alsuojant po žeme.
[Daugiau…]

Tavo apgynimo..

Tavo apgynimo, Dieve, šaukiam,
Dieve, meldžiam Tavo palaimos,
iš dangaus malonių aukšto skliauto
saugok mus, globok ir veski mus.
[Daugiau…]

Atleisk man, Viešpatie

Atleisk man, Viešpatie, kad rytmečio gražiausio,
kad tekančio saulėtekio žieduos
klajodamas aš Tavo tako nesiklausiau
ir dulkėse ėjau į dulkes iš maldos,
ir sielos nepagirdžiau Tavo spinduliais –
atleisk man, Viešpatie, atleisk.
[Daugiau…]