Melas

1.
Jam įsakė nušauti žmogų.
Šautuvas blizgėjo išteptas alyva.
Pasmerktojo galva blizgėjo prakaito lašais.
Jis nutaikė į pasmerktojo galvą.
Juodu skyrė erdvė, ir staiga, erdvėje sumirgėjo balandis.
Jis iššovė, ir balandis persigandęs nuskrido,
mojuodamas sparnais, baltais kaip mirtinai
išgąsdintas žmogus, kurį jis nušovė.
Smilgos šiureno lengvo vėjo liečiamos.
Aš noriu valgyti, tarė jis.
Tai buvo melas.
Jis melavo, kol numirė.
[Daugiau…]

Prašymas Nr. 2

Aš niekad nemačiau žiemos.
Užaugau šiaurėje, kur vasaros trumpos.
Aš niekad negirdėjau vargonų.
Visus vaikystės sekmadienius praleidau patarnaudamas Mišioms.
Aš niekad nemylėjau moters. [Daugiau…]

Prašymas Nr. 1

Kai viena žvaigždė nukrinta, kitos tebeskrieja laukdamos kritimo.
Kai vienas žmogus numiršta, kiti sako:
Ačiū Dievui – ne aš.
Kai varlė kurkia liūne užvertusi galvą,
Šuo nuleidžia savąją. [Daugiau…]

Koks aš nelaimingas

Dieve, Tu matai, koks aš nelaimingas.
Aš žinau, aš per vėlai, bet gelbėk mane.
Aš prižadu.
Aš sudraskysiu savo užrašus, eilėraščius. [Daugiau…]