Antanas Miškinis | Eilerasciai.lt

Vasara baigėsi

Taip degė, degino ta saulė
Per visą vasarą karštai!
Atrodė, saulės ir pasaulis,
Nes jos pilni visi kraštai!
[Daugiau…]

Man vis tiek dabar kur eiti.
Ir vis vien man kur sustoti.
Melsvos upės susiraitė.
Geležinės žviegia stotys.
[Daugiau…]

Seniai atspėjau tavo vargą.
Dabar žinau atmintinai –
Dar kai ruduo ruduot pradėjo,
Nuraudonavo putinai.
[Daugiau…]

Žinai, ta upė tokia mėlyna.
O tokia vasara žalia.
Platumoje šilkinių pievų,
Vai, kokia didelė valia!
[Daugiau…]

Siautė mėlynosios marios
Ties Klaipėda, ties Palanga.
Upės vandenį ten varė
Pro manų namų palangę.
[Daugiau…]

Šiandien baisiai noris ėsti.
Šiandien karšta buvo baisiai.
Perdien žygį rėžėm pėsti,
Paskui šautuvus užtaisėm!
[Daugiau…]

Sidabrinėm Nemuno pakrantėm
Raižo dangų metalinis varnas.
Juodon žemėn gintarai nukrinta,
Kai prieš saulę užulaužia sparną.
[Daugiau…]

Laksto vėjas. Sniegas krenta,
Maišo dangų su žeme.
Atvažiuoja baltos šventės
Žalio ledo vežime.
[Daugiau…]

Buvo buvo diena. Tokia buvo tyla.
Tokia buvo tyla, sviro klevo galva.
Manyje gi taip pat kaip gyva
Mano sielos žalis Lietuva.
[Daugiau…]

Nekalbėk jau daugiau apie rudenį.
Apie gelstantį, mylimas drauge: –
Man tai primena vieną nuvytusį veidą,
O širdy neramumo priauga…
[Daugiau…]