->
Bet jaučiu
po truputį išslenka mano
gyvybės po kiekvieno
įsibrovimo be galo
švelnaus, aš jų
neturėjau daug, bet
su kiekviena užtrukdavau
vis ilgiau, ir vėliau
ėmiau svajoti apie
tyrą bernužėlį
(kaip čia kitaip ištarus,
jei ne iš dainų) Juk
aš buvau sutikus
tokį vieną, jis
bučiavosi kaip žuvis (iš sausumos ar dausų)
Jam prabilus – iš neaiškios gelmės
paviršiun plūsdavo filosofiniai
burbuliukai,
iš tikrųjų tai buvo nekaltas bernužis,
bailokas,
įkyrus.
Palikite komentarą