Neverkit pas kapą

Neverkit pas kapą ant smilgos Janonio.

Nepulkit ant kelių žemiau už Žemaitę.

Neleiskit keliu pravažiuoti Maironiui..

Vieni čia protingi, kiti apsiskaitę.

Visi už visus, o anas už Vienuolį,

tik vienas Biliūnas prieš vienišą Brisių.

Kampe „Pas Erlicką“ ant kamščio parpuolė,

poetas, kurio pavardės nesakysiu.

Turėjo jis marčią, o Vilnius Marčėną.

Be juoko kvatokit, rimčiau už Gavelį.

Gedėkit už Gedą ir skaudančias strėnas.

Pakelkit už Krėvę, palaistykit kelią.

Pakelkite Širvį, atimkite dalgį..

Įbriskit į Nerį, į čiulbančią Nėrį.

Ir vėl Šemerys Herbačiauską apvalgė,

„Metropoly“ krupniką Puida išgėrė.

Maldaukit Maldonio, bučiuokite kryžių,

kad saulę rytinę prašvilpautų Cvirka.

Sodinkit sodyboj, ne bulves – Avyžių.

Nepilkit Patackui: negali – pravirko.

Nevykit į Siriją Vytautą Girą –

jis savas prie stalo, už girą užmoka.

Migloj su žmogum Mieželaitis išniro,

kol vyrai Kybartuos citavo Rudoką.

Palikit pas Vaižgantą nuodėmes savo.

Plikai išravėkit usnynę Tilvyčio.

Paduokit beretę – žmogus užbuksavo,

kurio pseudonimas užstrigo lyg tyčia.

Nuskinkite Binkiui pavasarių šimtą,

o gramo, ar šimto neduokite Sruogai.

Gyveno gi kartą toks Juozapas rimtas –

kaip dzūkės gyveno iš grybų ir uogų.