Mano batai

Mano batai užaugo kartu,
Ir abudu jie turi po koją –
Nesvarbu, ar pūga, ar lietus,
Jie drauge kaip dvynukai žygiuoja.

Niekados negirdėjai, kad bartųs
Ar ieškotų sau draugo kitur,
Ir nebuvo taip, rodos, nė karto,
Kad aš eičiau su vienu batu,

Kai Kairysis, – menu aš, – kelionėj
Susidūrė su akmeniu sykį
Ir nustebęs plačiai išsižiojo, –
Dešinys jį lydėjo taisyklon.

Kai iš šokių liūdnai vieną dieną,
Dešinys grįš be kulno, man rodos,
Ir Kairys nepaliks draugo vieno –
Šoks abu ant šiukšlyno fokstrotą…