Helovinas

Nuodų tau nemaišiau į vyną. –
Išgerk! – taurė ne paskutinė.
Gal tai jaunystės eliksyras,
Ar vaistai gal nuo pamišimo?

Štai, šoka giltinės kuprotos
Ir karstosi tvorom, palangėm
Velniūkščiai dvišakėm ginkluoti,
Kurių lig Helovyno vengėm.

Ir kreivos šmėklos šlitinėja.
Nasrai jų šiepiasi bedančiai.
Iš kur šita mada atėjo?
Kam rūpi, kad linksmai gyvenčiau?

Kas išgalvojo keistą puotą?
Kiek šiukšlių, erzelio ir tvaiko.
Įduokit į rankas po šluotą
Tegu piktas dvasias išvaiko!