Lemtis

NUOLATOS ji ateina puošni ir pikta,
Nebylė, kaip naktis, ir juoda, aksominė:
Tik boluoja graži alebastro kakta,
Nuostabi alebastro kakta ir krūtinė.

Gi viliojančios akys – piktybės daigai –
Lyg palaimą ir amžiną pražūtį pirštų,
Ir migdolais nusmailinti aštrūs nagai
Kruvini ant mėšlungiškai traukomų pirštų.

Ir tada man vaidenas regėjimų dausos!
Bet sužėri |nirtusio žvilgsnio žaibai
Ir sudūžta vėl mano svajonių stabai,

O troškimų sparnai jau manęs nebeklauso.
Tik prisimena tąsyk viduramžių bardas
Ir Tristanui Izoldą atskyrusis kardas!