Kaunas

ALEKSOTO šlaituos nuliūdusios liepos
Atsižiūri į Nerį ir Nemuną sraunų:
Kresna Katedra, galingai pasistiepus,
Tarsi keltų iš klonio viena visą Kauną.

Iš Senamiesčio lieknųjų bokštų rinktinės
Atokiau išsiskyrę rausvi Karmelitai,
Viršum prieplaukos idiliška krantinė
Ir stogai, žalumynai nuo upės lig kitai.

Ar nūnai ten varge didžiųjų didžiausiam
Pasiliks bent akmuo ant akmens? – vis klausiam
Ir su nerimo apmaudu žvelgiam į tolį…

Panašiai andai Vytautas žūstantį brolį
Ir liepsnojantį Kauną iš tolo stebėjo –
Ir negalim padėt, kaip ir jis negalėjo…