Jaunystė

LAISVA, ugninga, nežabota
Kliūčių, jaunyste, nežinai!
Į ateities žavingus plotus
Pirmyn veržiesi amžinai.

Kas tau išdrįs pastoti kelia?
Kas tau negalima atras?
Tave sparnai padangėn kelia
Prieš sūkurius ir prieš audras.

Tavęs negąsdina pavojai
Ir nesulaiko nė mirtis –
Viską pamynusiai po kojų
Žygiuoti – tavo paskirtis.

Eini, lyg užtvankas išvertę
Įtūžę srovės vandenų,
Ir šluoji visa, kas neverta,
Ir rauni viskį iš šaknų…

Veržiesi laimėn, grožin, gėrin
Visa jaunyste ir drąsa –
Tau vis skaisčiai akyse žėri
Vilties viliojanti šviesa.

Nešies krūtinėj meilės ugnį
Ir josios šilimą skleidi –
Žiedų, viršūnių ir bedugnių
Gilius atodūsius girdi.

Tau visata krūtinėj tvinksi,
Tu josios žiedas išdidus:
Greičiau palūši, nei palinksi,
Kovodama prieš pančius ir ledus.

Tai niekas, niekas tavo narso,
Jaunyste, nai nepažabos –
Tavo galybei, mostui, garsui
Nėra pasaulyje ribos…

Tu visada eini vis priekin,
Akis vis ateitin keli –
Gyvenimą ir mirtį niekint
Viena tu žemėje gali.

Laisva, ugninga, nežabota
Kliūčių, jaunyste, nežinai –
Į ateities žavingus plotus
Pirmyn veržiesi amžinai…