Lapė ir juodvarnis

Tupėdams pušyj, mėsę juodvarnis turėjo,
Lapė alkana ant jo iš krūmo veizdėjo

Ir, norėdama mėsa pagauti,
Rūpinos, kaip reik varna apgauti.

Tartumei nuliūdusi pas pušį atėjo
Ir beprotį juodvarnį taip girti pradėjo:

,,Kas tavo gražumo!.
Kas plunksnų skaistumo!

Žodžiu tariant, iš paukščių tu esi gražiausias.
O taip tarpe jų visų gali būt pirmiausias.

O idant balsą turėtumei,
Ištikrai karalium būtumei.”

Žioptelėjo varns, balsą rodydamas savo,

Pametė mėsą… Lapė pagavo

Ir nubėgo tekina, nes mėsa patiko, –

Juodvarnį paliko.