->
ANTA skardžio aukštas skirpstas
Ir lazdynas žydinčiais žirginiais;
Ir šlaituose sniegas tirpsta,
Upeliukai skamba sidabriniai…
O to skirpsto retos šakos,
O rauplėtos, tartum vargo pirštai…
Ir linksmai šakelės šneka,
Kaip be skausmo ta žiema numiršta.
Iš šakos svyruoklio beržo,
Pumpurėlio kiaulgenio nuskinto
Džiaugsmas ašaromis veržias
Ir lašais į pilką žemę krinta.
Vyturys danguosna kyla…
Kaip pavasarį nesusikaupsi,
Aidint giliai šilo bylai
Ir džiaugsmingai vieversėlio liaupsei…
Palikite komentarą