Kelionė į naktį

KOKIĄ pasaką dar tau pasekti?..
Pasakas baigiau!
Gera būtų taip keliaut į naktį
Ir nesekt daugiau.

Tik žiūrėt, prožektoriai kaip imas,
Grumias su tamsa.
Štai naktis! O tamsi, kaip likimas,
Prieš akis visa.

Automobiliu ramiai nuslinksim,
Visko atskirti!
O kaip gera šitą porą žingsnių
Prieš save matyt!..

Juk gyvenime ir tiek nematom –
Taip gyvent painu…
Tamsoje paskendo aibės metų,
Meilės ir sapnų!..

Maus širdy kažkoks aitrus graužimas –
Netikės juk nieks,
Kad gyvenimas, kaip sutiktas vežimas,
Tamsoje prasmegs.

Priešais slinks maža, blyški plystakė
Ateitin aklon,
Kur švieson įskridusi plaštakė
Atsimuš stiklan.

Dega beprotiškai aklos akys,
Miela, a propos –
Taip, lyg tie šunyčiai neatakę,
Žmonija ropos.

Nepaliaus juk niekad akys degti,
Žvelgt kažkur toliau,
Nepaliaus žmogus keliaut į naktį,
Niekad nepaliaus.

Negyvais sparnais plaštakė plazda,
Plazda priblokšta.
Argi jos mirtis galės išgąsdint
Plaštakes kitas?

Gal nereiks ir pasakų tau sekti,
Nes ir tu žinai,
Kad taip reikia vis keliaut į naktį
Žmogui amžinai.