Draugams

IR KAM jūs, akys, užkerėjote?!
Be reikalo jūs sakėte…
Kaip dūmas nyksime nuo vėjo,
Maišysimės it kažin kas po eketę…

Čigonės išskaityta jau iš delno
Juoda žvaigždė, juoda, nutilusi…
Tai kam tos ašaros?! Ak, kokiam velniui
Žydės jos knygoje, lyg rasakiliuose!

Aš keikiau saulę – o gera, lyg tyčia,
Jinai ir leidžiantis ir keliantis…
O kam tokiu oru apleidom gryčią
Su širdimi ir talentu!