Kaukolė

Aušros take sidabro rasos
kaip brangūs deimantai žėrės,
o ji, nakties žvaigždėms užgesus,
į tavo taką vis žiūrės.

Kaitriam vidūdienį nei svėrei
mirtis nei diemedžiui negrės,
o ji ir saulei auksu žėrint
į tavo taką vis žiūrės.

Gelsva žara į žemę liesis
iš vakaro juodos taurės,
o ji ir sutemoms išblėsus
į tavo taką vis žiūrės.

Ir kai danguj ims žvaigždės degti,
ir kai bus mirusi diena,
sutikę savo sesę naktį
jos žvilgsniai daug kam tars: gana!