Vakaro varpas

Žemės prieblandoj baltų dienų ieškojau,
neradau,
o po kojų krito gėlės, o po kojų
sidabru sutviskusių žvaigždelių kritu daug.

Krito žvaigždės, krito lapai, krito gėlės,
kris diena,
ir kaip mažas, mažas ryto vyturėlis
suskambės tyli kitos buities daina.

“Renkis, renkis” – suskambės pabudęs varpas
vakaruos,
dalgiui rudenio palinks pribrendę varpos,
juodos girios juodą reguiem sugros.

Amen – laukas, Amen – upė, Amen – pievos,
Amen – Amen… – visata visa pritars.
Ir paims tada tave už rankos Tėvas
geras, geras.