Trys žingsniai

Praeitis kaip baltas paukštis
pro tave praskriejo,
nesugausi jos kaip paukščio,
niekas nesugaus, –
jo sparnuos sidabro žvaigždės
krito ir žėrėjo
jo sparnuos užgeso saulė
ir dalia dangaus.

Dabartis kaip baltas sapnas
tavo širdį supa, –
nusimesk jos sunkų tinklą
nuo silpnos širdies,
savo laimės prakeikimui
nepraverki lūpų,
nieko lemčiai nežadėk tu, –
tau lemtis žadės!

Ateitis kaip baltas bokštas
tavo toliuos šviečia,
ją, kaip degantį žibintą,
nešdamas eini, –
kas praeis kelius bedugnių
ir kelius erškėčių –
amžių amžiams švies jo tako
žingsniai kruvini!