Debesėliai

Juodam pasauly šviesos ieškojau
ir prie bedugnės tyliai sustojau:

ar pult į gelmę, ar pult į uolą,
kur tavo broliai pavargę puola? ..

Ar grįžt į girią, ar grįžt į tyrus,
kur gęsta saulė, o žemė mirus? ..

Per dangų plaukia du debesėliai –
atneš pavėsį jie kranto gėlei.

Parklupk, kaip maldai žiedai suklumpa,
ir valandėlę palauki trumpą –

Ir tavo širdžiai jie duos pavėsį,
ir tu, keleivi, čia pasilsėsi.