Herojų šaltiniai

Tu man žydėt žadėjai visą rytą,
tu man žydėt žadėjai visą dieną
ir pro langelį, vėtrų užpustytą,
ir pro rudens, pro pilką mėnesieną…

Tu man žadėjai… Pažadus pamynė
purvais suterštos svetimųjų kojos,
ir vėl, ir vėl mes, raudanti tėvyne,
gyvi tik prošvaistėj kitų dienų rytojaus.

Bet tu gali, gali tu iš po sniego žydėt,
kaip žydi mūsų skausmo gėlės,
pakilt pavasarį su pirmu žemės diegu,
kaip kyla saulėn pilkas vyturėlis.

Gali tu eit ir klupt ir vėlei keltis
ir per kapus tau iškastus, per kranklio puotą.
Te tavo kaulus gels pūga ir šaltis,
ir te kaitroj tau tulžį gert bus duota.

Gyva tik prošvaistėj kitų dienų rytojaus
gyvent išmokai, pavergta tėvyne,
nes tu radai visų didžių herojų,
tartum stebuklą, Viešpaties šaltinį.