Likimas

Mačiau griuvėsius koliziejaus,
mačiau aš mirusias žemes,
mačiau aš mumijas muziejuos –
o buvo gyvos jos kaip mes,

o liejos kraujas ten arenoj,
ir staugė liūtai ir minia,
pro mirtį veržėsi romėnai,
kaip juodos naktys pro mane.

Kaip juodos naktys neš likimas,
kaip žalsvo Tiberio bangas,
ir mus, pasaulio piligrimus,
tolyn, mirtin be atvangos …

Tolyn, mirtin –
pro miestus, dykumas, pro piramides,
lig saulėj skęstančių krantų,
kur paskutinis žiedas žydi,
kaip Viešpaties diena skaistus.