Epitafijos

Kur tavo laimė

Tau palikau aš miestus turtingiausius,
kasyklas aukso, naftos, geležies!
Kur tavo laimė? O kur tavo laimė? – klausiu.
Kokį į kapą turtą tu nešies? ..

Nevertas tarnas

Čia ilsis Viešpaties nevertas tarnas,
namopi grįžęs po šv. Mišių,
kai serafimo palietė jį sparnas,
išvedęs iš pagundymų visų.

Nedaug dienų…

Ant jaunos mergaitės kapo
Nedaug dienų man buvo jūsų žemėje žadėta,
o kaip svajonė buvo gražios gražios jos,
ne vieną vasaros vidurnaktį žvaigždėtą,
palikusios, jos verks manęs ir šuntakiais klajos.

Brangus praeivi, eik greičiau, užmiršk tu mano kapą
ir ten ieškok tu mano meilės raudančių dienų –
kaip aveles jas susišauk, kaip ramunes, po lapą
surink širdin – tegu nevys jos niekad nuo šalnų.

Apleisti keliai

Brangus praeivi, pažiūrėk į gėlę,
kuri virš kapo skleidžia lapelius –
tai ji pasaulio skausmo nepakėlė,
apleido žemės purvinus kelius.

Pakelė

Niekas man nesakė, kad esu čia svečias –
nei lelijos žiedas, nei laukų gėlė,
balti žemės sodai, žemės pievos plačios
tik siaura, kaip lieptas, mūsų pakelė.

Requiescat…

Niekados nemaniau šitoj nišoj
su tavim susitikti… Deja,
kaip voratinklis dienos suplyšo,
kaip plonutė šilkinė gija.

Ir daugiau nesupins jųjų niekas,
nesuriš ligi Teismo dienos …
Sukalbėk tris kartus Reguiescat
ir eik baigt savo žemės dainos.

Gana

Ant seno girtuoklio kapo
Daug poetų man dainavo:
“Vynas, moterys, daina!” –
Bet širdis teatsigavo
tarusi: – Gana, gana.