Ugninis stulpas

Kieno gyvenimas kaip burinis laivelis
į tolumas, į tolumas nuplauks,
o kieno eis kaip elgeta parpuolęs keliais
ir išmaldos maldavęs nepaliaus.

Kieno gyvenimas kaip aukštas ugnies stulpas
tautų tautoms nušvitęs švies,
kieno, kaip viesulas nulaužtą tulpę,
ant kelio purvino nusvies…

Einu dainuodamas, einu per žemę gerą,
matau aš elgetų senų būrius,
matau laukus, kur Dievo derlius dera,
matau marias ir laivelius.

Matau aš šviečiantį ugninį stulpą,
į mano veidą puola spinduliai –
akis užmerkiu ir, ugnies šviesa apstulbęs,
einu, kur žemė neša mus, kur veda mus dangaus keliai.