Regėjimas

Aš matau tavo šviečiantį veidą
tyliame liūdesy –
kas paseks man be žodžio, be aido,
kas esi, kas esi.

Ir kasnakt, kas naktis rudeninė
bus kaip saulė šviesi…
Iš kur tu, iš kur aš, kas tėvynė,
kas esi, kas esi?

Debesėlis per dangų ten plaukia,
plauks nuplauks jie visi –
iš dangaus debesų pažinau aš tave,
kas esi, kas esi.

Pro tamsos, pro gyvenimo tyla
galingam gaudesy
Tavo Ostija giedanti kyla –
kas esi, kas esi.

Ir kaip griausmas sudrebina žemę
konsekracija ši –
gieda himną padugnės sutemę:
“Mano Dievas esi!”

Gal ne Tu, gal regėjimas mano,
gal ne Tu ten esi…
Mano Dievas, ak, mano Dievas gyvena
tyliame liūdesy.