Kalbėkit

Kalbėkit apie rytdieną, kalbėkit,
aš taip norėjau jūsų paklausyti,
gal juodos naktys jūsų nepasiekia,
gal širdys vis tos pačios, nesuvytę …

Kalbėkit apie rytdienų artojus,
devynis brolius, pasakoj girdėtus,
apie laukinę rožę, žalius gojus,
žaliu šilku išsiuvinėtus.

Kalbėkit, o kur rytdienų bedugnės
o kur viršūnės tolimos, didingos,
kur dega dangūs kaip šviesiausios ugnys
ir žydi aukso žiedas stebuklingas.

Kalbėkit apie rytdienas, kalbėkit,
šiandieną jūsų niekas nebegirdi –
o taip norėjau saulėn pažiūrėti, paklausti,
kur padėjo žemės širdį.