Tu nežiūrėk, mama, pro langą

Tu nežiūrėk, mama, pro langą
už horizonto taip liūdnai –
tenai neliūliuoja, ten neošia
žaliųjų marių žali vandenai.

Tu nežiūrėk, mama, pro langą
į gilų dangų, mėlynas dausas –
ne ruduo šios žemės tau kasas supynė,
ne ruduo šios žemės ir išpins kasas.

Tu nežiūrėk, mama, pro langą:
vieškeliu ne tavo eina ilgesys,
ir tas senas kryžius ne tave vadina,
ir baltųjų paukščių juodas debesis.